- prašalaitė
- prašalai̇̃tis, prašalai̇̃tė dkt. Prašalai̇̃čiai išė̃jo, li̇̀ko tik savi̇̀.
.
.
prašalaitis — prašalaĩtis, ė smob. (2) Pp, prašalaitis (1) [K] 1. BB2Moz20,10, Pp, Krkl, Slk atėjęs iš kitur, ne vietinis, svetimas, pašalinis žmogus: Užėjo toks prašalaĩtis ir paprašė valgyt Skr. Gaižiodamies išėjo iš vestuvių Pavarių berniokai, išėjo ir… … Dictionary of the Lithuanian Language